Kristina Kanišauskaitė
2007 m. rugpjūčio mėn.10 d. 15:00
Buvusi rytinės LTV laidos „Labas rytas“ vedėja Inga Raižytė jau kelius mėnesius nebedirba už kadro. „Iš karto po tiesioginio eterio rengiau rubrikas „Senas televizorius“, „Kalendorius“, tačiau jau keli mėnesiai dirbu telekomunikacijų srityje“, - stebino I.Raižytė ne tik nauju darbu, bet ir laisvalaikio praleidimu - karate treniruotėmis.
Inga, kodėl atsisveikinai su televizija?
Sudėtingas klausimas - sunkus ir atsakymas (juokiasi). Matyt, atėjo laikas. Aš turiu degti tuo, ką darau. Kai tik užgęstu, pasitraukiu. Pajutau, kad nebedegu. Viskas gerai toje televizijoje buvo: smagi kompanija, įdomus darbas. Viskas ten gerai. Tiesiog, aš perdegiau. Tapo nebeįdomu. Atėjo laikas ir nusprendžiau kažką keisti savo gyvenime. Išėjau į niekur, paskui viskas ėmė klostytis savaime, turėjau vieną, po to kitą planą. Ir dabar dar nėra galutinė stotelė. Nežinau, kas bus poryt. Sunku pasakyti.
Ar rusena entuziazmo ugnelė dirbant naują darbą? Kokių planų turi ateičiai?
Ugnelė yra (šypsosi). Milijonierė nesu, dirbti turiu. Nors ir su malonumu (juokiasi). Nesėdžiu nuo aštuonių iki penkių, nuo pirmadienio iki penktadienio. Mano darbo laiko niekas neriboja. Esu laisva. O dėl planų, tai juos kurti gali, bet labai daug kas gyvenime vyksta ne pagal tavo planą. Planus kurti galima.Tik garantijų niekas neduoda.
Tavo darbas panašėja į nesibaigiančias atostogas..
Šiame gyvenimo periode aš atostogas turiu visada. Mano atostogos nenutrūksta nepaisant to, kad dirbu. Pastarieji pusantrų metų buvo liuksiniai: per juos aplankiau Naująją Zelandiją, Keniją, Ispaniją, po savaitės ruošiuosi į Kroatiją. Nuskilo man (juokiasi). Čia iš tiesų svajonių darbas, bet aš manau, kad kiekvienas gali jį turėti. Jei tvirtai žinai, kad nori tokio gyvenimo, tai tu jį tokį pasidarysi.
Tiesioginį eterį palikai dėl sveikatos problemų?
Tada man taip atrodė. Iš laiko perspektyvos pagalvoju, kad priežastys buvo... (tylos pauzė) tarkime, kad tų sveikatos problemų priežasčių ieško šimtai medikų ir mokslininkų ir niekas neranda atsakymo.
Minėjai, kad daugiau nei po dviejų metų rytinės laidos kurį laiką ieškojai mylimo darbo. Ar negąsdino išėjimas į niekur?
Ne. Labai blogai bijoti sulaužyti rutiną. Dažnas taip užsisėdi, kad pats nepajunta virtęs konvejeriu: dirba darbą be širdies, be polėkio. Baimė keistis – gniuždantis dalykas.
Prieš laidą „Labas rytas“ buvo „Sveika brangioji“. Ten dirbau žurnaliste, paskui redaktore. Dirbome drauge su Ieva Žigaite. Tik dabar išsiskyrė darbiniai mudviejų keliai. Dar prieš tai, keturis su puse metų, dirbau radijo stotyje „M-1“. Šiaip ar taip su mažyte pertrauka Vidaus reikalų ministerijoje – dešimt metų žurnalistikos.
Kaip vertini įgytą tiesioginio eterio patirtį?
Tiesioginis eteris - super patirtis bet kuriam žurnalistui. Manau, kiekvienas slapta apie tai pasvajoja. Na, nebent jaučia baimę kamerai. Smagu, kad man pasisekė, kad tai išbandžiau (šypsosi).
Šiuo metu didžiausia Ingos aistra - karate. Kaip ją atradai?
Tuo metu, prieš du metus, dar vedžiau laidą „Labas rytas“. Taigi, į laidą pasikviečiau į laidą karate trenerį ir uždaviau jam klausimą, ar yra amžiaus riba, jis pasakė ne. To pakako. Tai vis dar didžiausias mano gyvenimo atradimas. Ta veikla žiauriai degu: ir dūšiai gera, ir kūnui labai gerai nepaisant ne kurių traumų (šypsosi). Čia pastarųjų mano metų atradimas.
Ar per tą laiką, kai treniruojiesi yra pasitaikę rimtų sužeidimų?
Ne. Laikomės reikiamos distancijos.Yra toks principas, kad laimėta kova yra nepradėta kova.Privalai išvengti tokios situacijos, kurioje tektų panaudoti savo įgūdžius. Puikiai supranti, kad tavo įgūdžiai priešininkui gali būti pražūtingi. Pirmiausia turi naudoti protą, o ne jėgą.
Sakei, kad prieš savaitę buvo sumušta tavo ranka..
Čia prieš karate treniruote, bežaidžiant taip išėjo. Jei būtų rimta kova, manau, kad nebūtų to sumušimo.
Kaip tavo pomėgį vertina aplinkiniai?
Kai pasakau, kad lankau karate, žmonių reakcija būna tokia: a, moki muštis. Anksčiau tai atskaitydavau paskaitą, kad ne to mes mokomės. Dabar nebesivarginu. Kam įdomu, tas sužinos. Kam neįdomu, tebūnie – moku muštis.
Vadinasi, tapatinti karate su savigyna nereikėtų?
Karatė nėra tas pats, kas savigyna. Tai – daug plačiau. Įgūdžiai gauti per karate treniruotes naudojami tam, kad padėtų apsiginti.
Nuotraukos – Eglės Eigirdaitės
