"Tikiuosi, kad skatinu žmones veikti savo paties pavyzdžiu, aistra, produktyviomis idėjomis, kurios padeda kitiems pasijusti proceso dalyviais", - sako Rupertas Merdokas (Rupert Murdoch), žiniasklaidos, kino, televizijos, leidybos kompanijų, palydovinių stočių JAV, Australijoje,Europoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje savininkas. Beje, pasaulio žiniasklaidos magnatas turi verslo interesų ir Baltijos šalyse."Misteris Merdokas elgiasi labai santūriai, o jo užkulisinės machinacijos varo siaubą į žiniasklaidos valdytojų širdis", - žurnale "Red Herring" rašo vienas iš vyriausiųjų redaktorių, dirbusių R. Merdokui priklausančiame leidinyje. Savo straipsnį jis pavadino "Merdokas baisusis".

Mass media magnatas jo imperijoje dirbančių žmonių atžvilgiu laikosi negailestingo principo: arba viskas, arba viso gero. Vyriausieji redaktoriai gali vidury nakties gauti nurodymą "iš paties K. R. M.", ir tai laikoma norma.

Misterį Rupertą supa stiprios asmenybės, nes jis teikia pirmenybę panašiems į save.

Pradžia

R. Merdokas gimė 1931 metų kovo 11 d. Australijoje, Melburne. Jo senelis buvo presbiterijonų šventikas, atvykęs Australijon iš Škotijos 1884 m. Jo sūnus Keitas Merdokas, Ruperto tėvas, padarė žurnalisto karjerą. Pradėjęs kaip eilinis reporteris Melburno laikraštyje "The Age", išgarsėjo Pirmojo pasaulinio karo metu nušviesdamas Antantės pajėgų Galipolyje operaciją. Dalyvavo kuriant Australijos žurnalistų asociaciją, tapo vyriausiuoju laikraščio "Sydney Morning Herald" redaktoriumi, vėliau vadovavo leidinių grupei "The Herald and Weekly Times". Tuo metu, kai gimė Rupertas, šeima klestėjo. 1933 m. Keitas Merdokas gavo britų riterio vardą.

Rupertas ir trys jo seserys augo Melburne ir tėvui priklausančioje avininkystės rančoje. Sulaukęs 10 metų, Rupertas buvo išsiųstas į prestižinę anglikonų mokyklą (Geelong Church of England Grammar School). Drovus, fiziškai silpnas, nelinkęs prie mokslų berniukas nuolat kentė mokytojų spaudimą ir bendraamžių patyčias. Galbūt dėl to jaunystėje puolė į politinį radikalizmą: jį netgi praminė Raudonuoju Rupertu.

Baigęs mokyklą, Rupertas išvyko į Britaniją, Oksfordo universitetą. Būdamas studentas palaikė leiboristus (vėliau spaudoje buvo rašoma, jog tuo metu savo kambaryje laikė Lenino biustą). Oksforde Merdokas įgijo humanitarių mokslų magistro laipsnį.

Palikimas

1952 m. Rupertas sužinojo apie tėvo mirtį. Nors seras Keitas Merdokas vadovavo vienai stambiausių Australijos laikraščių korporacijų, akcijų turėjo nedaug. Didelė dalis turto buvo skirta šeimos skoloms padengti ir mokesčiams. Šeimai liko du laikraštukai Adelaidėje - "The Adelaide News" ir "Sunday Mail" - bei radijo stotis užkampiame miestelyje Broken Hill. Nutaręs tęsti tėvo veiklą, Rupertas norėjo įgyti žurnalistinės patirties. Senas sero Keito draugas laikraščių magnatas lordas Beaverbrookas davė jam redaktoriaus padėjėjo vietą Londono "Daily Expres".

1953 m. Rupertas grįžo tėvynėn ir ėmė vadovauti šeimos verslui (Merdokų įmonės buvo konsoliduotos į kompaniją "News Limited"). Pirmiausiai jaunasis paveldėtojas aktyviai ėmėsi nuostolingo "The Adelaide News". Kai konkurentai pabandė be triukšmo išpirkti abu Merdoko laikraščius, jis išspausdino jų pasiūlymo tekstą pirmame puslapyje ir papildė jį piktu straipsniu apie monopolizmo spaudoje žalą. Netrukus jis pats ėmėsi supirkinėti nedidelius laikraščius kituose miestuose. Pirmasis buvo 1956 m. įsigytas "Perth Sunday Times". Per tolesnį dešimtmetį Merdokas supirko daugybę leidinių visoje šalyje. Jau tada kritikai jam priekaištavo per didelį "geltonumą", kurio dėka ėmė klestėti "The Adelaide News".

1960 metais buvo nupirktas stambus Sidnėjaus bulvarinis leidinys "The Daily Mirror". Naujasis savininkas reformavo jį tuo stiliumi, kuris vėliau tapo jo vizitine kortele.

"The Daily Mirror" virto kriminalinės kronikos ir erotinių publikacijų kratiniu. Tai kaipmat jį išpopuliarino. Galiausiai konkurentai Sidnėjuje "The Sun" pasitraukė iš žaidimo. Konkurencija vietinėje rinkoje dažnai įgaudavo žiaurias formas. Kai Merdokui pavyko apeiti konkurentus kovoje dėl vietinės spaustuvės pirkimo, sandorį teko ginti kruvinose muštynėse, kurios vyko tarp abiejų kompanijų darbuotojų.

1964 m. Merdokas įkūrė pirmąjį Australijoje nacionalinį laikraštį "The Australian". Leidybos procesas vyko taip, kad spaudos lankai būdavo atgabenami iš Kamberos į Sidnėjų lėktuvu. Merdoko verslas įgavo nacionalinį mastą, jis valdė laikraščius, žurnalus ir televizijos kanalus, kurių bendra vertė 1968 m. siekė apie 50 mln. JAV dolerių.

1968 m. išėjo į rinkas už kontinento ribų.

Seksas, sportas ir skandalai

Didžiojoje Britanijoje magnatas sugebėjo už 20 mln. dolerių sutriuškinti konkurentą Robertą Maxwellą ir išpirkti iš Carr šeimos Londono bulvarinį savaitraštį "News of the World" - patį perkamiausią Didžiojoje Britanijoje.

Po metų pusdykiai buvo nupirktas nustekentas Londono lakraštis "The Sun" (buvęs "Daily Herald"). Tapęs Merdoko nuosavybe, jis buvo rimtai reorganizuotas ir tapo vienu ryškiausių rinkos užkariavimo pavyzdžių. Pirkimo metu "The Sun" orientavosi į Leiboristų partijos šalininkus ir demonstravo pretenzijas į intelektualumą. Merdokas leidinį pavertė geltonosios spaudos standartu: seksas, sportas ir sensacijos.
Be to, pataikaudamas masiniam skoniui, laikraštis aplenkė konkurentus: trečiajame puslapyje buvo spausdinamos modelių nuogomis krūtinėmis nuotraukos. Tokia redakcijos politika davė vaisių: laikraščio tiražai augo ir 1977 m. pasiekė 3,8 milijono egzempliorių (1969 m. buvo 950).

Dar po metų "The Sun" pardavimų apimtys aplenkė konkurentus "The Daily Mirror" ir nuo to laiko buvo perkamiausias dienraštis Britanijoje.

Kitas buvo "The Daily Telegraph", kurį Merdokas 1972 m. nupirko iš Franko Packerio, o dar kitais metais australas įžengė į JAV rinką...

Pasaulio žiniasklaidos magnatas Rupertas Merdokas (Rupert Murdoch) niekada nestovi vietoje. Jis keičiasi priklausomai nuo aplinkybių, eina kiaurai sienas keldamas siaubą konkurentams ir pavaldiniams. Informacijos imperatorius tylus ir santūrus, ir niekas nežino, ką jis galvoja iš tikrųjų.

Merdokas - vienišius, tačiau meistriškai mezga ir palaiko ryšius su jam reikalingais žmonėmis. Jis daro paslaugas, ir jam atsakoma tuo pačiu. "Nepaisant triukšmo, keliamo jo nesibaigiančių sandorių, jis lieka paslaptinga figūra, - rašoma viename iš straipsnių žurnale "Business Week", - informacijos dievas, kuris niekada neprasitaria pasauliui, ką galvoja iš tikrųjų."

Skverbimasis į JAV rinką

... Jungtinėse Amerikos Valstijose Merdokas bandė nusipirkti laikraštį "The Washington Star", bet nesėkmingai, todėl nutarė įkurti naują leidinį - "The National Star" (vėliau liko "The Star"), skirtą masiniam skaitytojui. Jis pasirodė 1974 m. ir išgarsėjo kaip "sensacijų" šaltinis (pvz., apie į Šiaurės Ameriką plūstančias afrikietiškąsias bites žudikes).

1976 m. Merdokas svarstė galimybę paleisti naują dienraštį Niujorke arba Bostone, bet tuo metu su dalykiniu pasiūlymu į jį kreipėsi leidėja Dorothy Schiff. Ji norėjo parduoti australų verslininkui savąjį "The New York Post". Merdokas leidosi į derybas, kurios truko tris savaites, ir galiausiai už 30 milijonų dolerių laikraštis buvo nupirktas.

"The New York Post" ėmė greitai populiarėti. Vienas jo svarbiausių bruožų tapo šokiruojanti kriminalinė kronika bei aukštuomenės pliurpalai.

Po metų Niujorke įvyko dar vienas sandoris. Merdokas įsigijo kompaniją "New York Magazine", leidusią to paties pavadinimo žurnalą, taip pat laikraščius "Village Voice" ir "New West". Sandoris panėšėjo į negailestingą "prarijimą". "New York Magazine" įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Clay Felker visomis jėgomis stengėsi surinkti lėšų, kad peršoktų Merdoko pasiūlymą, tačiau šito padaryti nepavyko, nors jį rėmė dauguma darbuotojų. Pastarieji protestuodami išėjo iš žurnalo kartu su savo vadovu.

1981 m. Merdokas Didžiojoje Britanijoje nusipirko kompaniją "Times Newspapers", laikraščio "The Times" ir "The Sunday Times" savininkę. Sudarydamas sandorį magnatas garantavo šių leidinių redakcijos politikos nepriklausomybę - tam buvo įkurtas specialus priežiūros komitetas. Tačiau praėjus metams "The Times" redaktorius Haroldas Evansas pareiškė, kad Merdokas kišasi į redakcijos reikalus, ir išėjo iš darbo.

Darbuotojų samdymo politika, kurios Britanijoje laikėsi Merdokas, padarė jį nekenčiamą vietinių kairiųjų. Verslininkas nenorėjo taikytis su profesinių sąjungų reikalavimais. 1986 m. po spaudos procesų modernizavimo jis atleido keletą tūkstančių darbuotojų.

Jungtinėse Amerikos Valstijose nauju Merdoko ekspancijos žingsniu tapo 1985 m. kino kompanijos "20th Century Fox" įsigijimas. Australo pasirodymas Holivude didelio susidomėjimo nesukėlė, o į jo sandorį buvo žiūrima kaip į neperspektyvią avantiūrą. Tačiau Мerdokui pavyko prikelti "20th Century Fox".

Tikslas

Vienas iš Merdoko tikslų buvo įžengti į amerikiečių televizijos rinką. Pagal JAV įstatymus, svetimšaliai negalėjo valdyti televizijos kanalų, todėl 1985 m. Merdokas gavo JAV pilietybę. Tuomet buvo supirkti regioniniai telekanalai ir vėliau konsoliduoti į ketvirtąjį nacionalinį JAV televizijos tinklą - "Fox Broadcasting". Šios korporacijos pagrindas buvo kompanija "Metromedia", kurią Merdokas išpirko iš Johno Kluge.

JAV įstatymai draudė kompanijoms valdyti televizijos ir laikraščių šaltinius. Įsigijęs telekanalų, Merdokas žadėjo paisyti šios taisyklės ir parduoti dalį laikraščių verslo, tačiau pasinaudojo visomis priemonėmis, kad apeitų įstatymą. Lūžio momentas atėjo tada, kai prieš Merdoką pasisakė politikas demokratas senatorius Edwardas Kennedy.

Garsėjantis liberaliomis pažiūromis Kennedy buvo aktyviai nuodijamas Merdoko laikraščių - ypač "The Boston Herald". Atsakydamas senatorius ėmėsi teisinių priemonių, kurios privertė Merdoką 1988 m. parduoti jo mėgstamą "The New York Post". Beje, laikraštį jis vėl išsipirko 1993 m.

Imperijos plėtimas

2000 m. Merdoko verslo imperija augo toliau. Jo valdžioje buvo televizijos kanalai, kino kompanijos, knygų leidyklos, kabelinės ir palydovinės televizijos tinklai, žurnalai ir laikraščiai JAV, Аustralijoje, Europoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione.

2003 m. Merdokas įsigijo dalį stambiausios amerikiečių palydovinės televizijos tinklo "Direc TV" akcijų, bet po ketverių metų sutiko perleisti savo dalį toje korporacijoje Johnui Malone - mainais į jam priklausiusias akcijas "News Corp.".

2003 rudenį JAV Kongrese buvo svarstomas įstatymo projektas, kuris draudė kompanijoms valdyti vietinius televizijos kanalus, apimančius daugiau nei 35 proc.amerikiečių namų. Televizijos tinklas "Fox" tuo metu pasiekė 39 procentus, ir Merdokui teko pasinaudoti visomis su juo bendradarbiavusių lobistų jėgomis, kad situacija būtų sureguliuota. Galiausiai ribą pavyko pakelti iki 39 procentų.

"Pasaulis keičiasi labai greitai. Dideli daugiau nebeturi galios prieš mažuosius. Dabar greitesnis nugali lėtesnį". Rupert Murdoch

2004 m. Merdokas įsigijo elitinio nekilnojamojo turto Niujorko Penktojoje aveniu. Už 44 milijonus dolerių jis nusipirko gyvenamąjį kompleksą, anksčiau priklausiusį Laurance Rockefelleriui.

20 amžiaus paskutiniojo dešimtmečio viduryje Merdokas buvo vienas iš interneto pionierių, tačiau vėliau, kai rinka pasirodė perpildyta ambicingų, tačiau vėliau žlugusių projektų, - atsitraukė. Vėliau magnatas vėl atkreipė dėmesį į interneto galimybes. Jis vienas pirmųjų parodė susidomėjimą skaitmeninės televizijos galimybėmis. Daug pastangų buvo skirta Merdokui priklausiusių britų ir australų laikraščių internetinėms versijoms diegti. 2005 m. už 580 milijonus dolerių jis įsigijo kompaniją "Intermix Media Inc.", kuriai priklauso populiarus "MySpace.com" portalas internete.

Kova dėl WSJ

2007 m. pavasarį Merdoko korporacija pasišovė įsigyti kompaniją "Dow Jones & Co", leidžiančią "The Wall Street Journal" (WSJ). Šis leidinys seniai traukė Merdoko dėmesį. Dar 1977 m., kai tik apšilo kojas JAV, jis pavadino WSJ keliančiu jam daugiausiai pagarbos, o 1980 m. jis ėmė svarstyti galimybę įsigyti šį laikraštį.

2007 m. balandžio 17 d. "News Corp." pasiūlė išpirkti "Dow Jones" aktyvus už 5 milijardus JAV dolerių. Visuomenei šis siūlymas tapo žinomas gegužės 1 d.

Bancroft šeima, kuri valdė daugiau nei 60 proc. balsų "Dow Jones" akcininkų taryboje, iš pradžių atmetė sandorį, bet paskui sutiko apsvarstyti kompanijos pardavimo galimybę.

Kritikai skalambijo varpais, kad "Dow Jones" pardavimo Merdokui atveju laikraštį ištiks kitų leidinių, kuriuos įsigijęs verslininkas pavertė savo finansinių ir politinių užmačių instrumentais, likimas. Vienas iš Bancroft šeimos atstovų aktyviai priešinosi sandoriui su Merdoku - ieškojo investuotojų, kurie padėtų jam supirkti iš giminaičių tiek akcijų, kiek reikia sandoriui blokuoti, tačiau nesėkmingai.

Bancroftai siekė gauti iš Merdoko garantiją redakcijos politikos autonomiškumo, ir jis sutiko, kad būtų įkurtas priežiūros komitetas, analogiškas kadaise įsteigtam perkant Londono "The Times". Kritikai abejojo šio komiteto veiksmingumu.

2007 m. liepos 23 d. "The Wall Street Journal" oficialiai pranešė apie "Dow Jones" pardavimą Merdokui.

Spaustuvė kaip 23 futbolo laukai

2008 pradžioje Merdoko valdoma "News Corp." Didžiojoje Britanijoje, Broksborne, atidarė spaustuvę, kuri per valandą pagamina 70 000 spalvotų laikraščių. "Times", "Sunday Times" ir "The Sun" Didžiojoje Britanijoje leidžiačios "News Corp" spaustuvės plotas prilygsta 23 futbolo laukams. Naujosios spaustuvės pajėgumai daugiau kaip dvigubai viršija ankstesnio "News Corp" spausdinimo centro Vapinge galimybes. Įdiegus pažangiausias technologijas, šioje spaustuvėje dirba trigubai mažiau žmonių - vos 200 žmonių.

"Forbes" 2008 m. duomenimis, Merdokas užima 109 vietą tarp turtingiausių planetos žmonių. Jo turto vertė siekia 8,3 milijardo dolerių.

Triskart vedęs

Merdokas tuokėsi tris kartus. Pirmoji jo santuoka su Patricia Booker tęsėsi nuo 1956 iki 1960 m. ir buvo oficialiai nutraukta 1967 metais. Iš šios santuokos Merdokas turi dukrą Prudence.

1967 m. jis vedė vieną iš savo pavaldinių - "Sydney Daily Mirror" reporterę Anną Torv. Jiems gimė trys vaikai: dukra Elisabeth ir du sūnūs - Lachlanas bei Jamesas.

1999 m. Anna, su kuria jis nugyveno beveik 31 metus, sužinojo apie 68 metų sutuoktinio meilės romaną su 40 metų jaunesne "Star TV" vadovybės darbuotoja Wendi Deng. Skyrybų proceso metu Annai pavyko iš vyro prisiteisti 1,7 milijardo dolerių vertės akcijų ir 110 milijonų grynaisiais.

Po skyrybų, tais pačiais 1999 metais, Merdokas vedė Deng, o ši jam pagimdė dvi dukteris.

Trys Merdoko vaikai - Elisabeth, Lachlan ir James - "News Corp." imperijoje užėmė įvairius vadovaujančius postus. Lechlanas - korporacijos viceprezidentas, Džeimsas - vykdantysis "Star" direktorius.

Spaudoje buvo skelbiama, kad praėjusiais metais kiekvienam iš šešių savo vaikų Merdokas atseikėjo po 100 milijonų JAV dolerių kompanijos akcijomis. Mažiausiųjų dukrelių turtą pasiliko valdyti iki jos sulauks pilnametystės.

Įtikimiausiu jo įpėdiniu laikomas Jamesas. Prieš metus magnatas paskyrė jį "News Corporation" Didžiosios Britanijos, Europos ir Azijos padalinių vadovu.

Tačiau nepaisant garbaus amžiaus ir to, kad dar 1997 paskelbė, jog imperijos šeimyninis akcijų paketas priklauso jo vaikams, 77 metų sulaukęs imperatorius nesiruošia nusiimti karūnos.

"News Corporation" pirmąjį 2007 m. ketvirtį uždirbo 871 mln. JAV dol. grynojo pelno - 6% daugiau nei užpernai tuo pat metu. Pajamos augo 21% - iki 7,5 mlrd. JAV dol.

Dairosi Lietuvoje

"Mus domina Estijos ir Lietuvos žiniasklaidos rinkos, tačiau kol kas neturime konkrečių taikinių", - Estijos verslo dienraščiui "'c4rip'e4ev" šių metų pradžioe sakė Ewanas Miryleesas, "News Corp. Europe" viceprezidentas.

Vienos iš Merdoko jau nupirktos Latvijos televizijos LNT valdybos pirmininkas Andrejus Ekis anksčiau yra sakęs, kad žiniasklaidos magnato įgyvendinti sandoriai Latvijoje - tik pradžia: "Esu įsitikinęs, kad domimasi galimybėmis plėstis į Lietuvą, Estiją ir Baltarusiją..."

Žiniasklaidos degradavimo sąskaita

Nors visą gyvenimą Murdochas buvo tik "News Corporation" savininkas bei leidėjas, tačiau puikiai suvokė, koks galingas politinis ginklas yra žiniasklaida.

Merdoko kritikai tvirtina, kad komercinės sėkmės magnatas pasiekė žiniasklaidos degradavimo sąskaita - aukštos kokybės informacijos šaltinius pakeitęs į pigius, vulgarius masinio vartojimo produktu, o jam priklausančių leidinių ir TV kanalų politinė kryptis motyvuota jo verslo interesų vienoje ar kitoje šalyje.

Merdoko korporacijai priklausančios žiniasklaidos priemonės:

Televizijos kanalai: "20th Century Fox", "Television bTV", "BSkyB", "Fox Broadcasting Company", "Fox Sports Australia", "Fox Television Stations", "Foxtel Premiere" (19,9%), "Star Group Limited", "Sky Latin America", "SKY Network Television New Zealand", "Sky Italia", "Fox International Channels Italy", "STAR TV", "Latvijas Neatkarīgā Televīzija", "TV5 Rīga". Laikraščiai: JAV - "New York Post", "The Wall Street Journal"; Jungtinėje Karalystėje - "The Sun", "News of the World", "The Times", "Sunday Times", "News Corporation Ltd."; Australijoje - "The Daily Telegraph" (Sidnėjuje), "The Sunday Telegraph" (Sidnėjuje), "The Australian" (nacionalinis), "The Advertiser" ir "Sunday Mail" (Adelaidėje), "The Sunday Times" (Perth), "Herald Sun" (Melburne), "Sunday Herald Sun" (Melburne), "mX" (Melbourne, Sidnėjuje ir Brisbane), "The Courier-Mail" (Brisbane), "Geelong Advertiser", "Gold Coast Bulletin", "The Mercury" ir "Sunday Tasmanian" (Hobarte), "Northern Territory News" (Darvine), "The Sunday Territorian" (Darvine); Naujojoje Zelandijoje - "Sunday Star-Times";Papua Naujojoje Gvinėjoje - "Papua New Guinea Post -Courier" ; Fidžio salose - "The Fiji Times"...